Pradžia

Pasaulį išmaišęs iranietis A. Ahmadi šaknis įleido Lietuvoje

Persų kilmės iranietis Aminas Ahmadi dabar savonamais vadina Lietuvą. Čia jis turi viską, ko reikia laimingam gyvenimui: žmoną, būrį draugų ir sėkmingą verslą. Gyvenimo Lietuvoje pradžia nebuvo lengva, tačiau padėtis pasikeitė įsigijus „Čili Pizza“ restoranųtinklo franšizę – verslas padėjo įsitvirtinti šalyje, kuriąAminas pamilo iš pirmo žvilgsnio. Namus paliko dar paauglystėje.

Pirmąjį kartą iš gimtojo Irano Aminas išvyko būdamas vos 14 metų – tuomet jis patraukė mokytis į Indiją. Nors persų kilmės iraniečio šeima įsikūrusi sostinėje, Teherano mieste, kur gyvenimas yra patogus ir gerai išvystytas, smalsų jaunuolį vis tik viliojo pasaulio toliai. Gyvenimo jis ragavo ne tik Indijoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje, Armėnijoje, o paskutine stotele jam tapo Lietuva. Čia gyventi iranietis niekada neplanavo ir šis sprendimas gimė visai netikėtai. „Kai gyvenau Londone, turėjau kelis draugus iš Lietuvos, kurie pakvietė apsilankyti Vilniuje, – pasakoja Aminas. – Po vizito supratau, kad tai yra miestas, kuriame norėčiau gyventi.“

Vyrą sužavėjo graži mūsų šalies gamta, maloni atmosfera ir itin draugiški žmonės. Iranietis pripažįsta, kad lietuviai skiriasi nuo jo tautiečių. „Iraniečiai yra labiau karšto, o lietuviai – ramesnio būdo“, – sako jis, pridurdamas, kad Lietuvos žmonės yra labai komunikabilūs ir su jais itin linksma.

Lietuvoje vyrui nepatinka tik šaltos žiemos. Aminas Lietuvoje gyvena jau beveik 9 metus. Lietuva Amino gyvenimą praturtino pažintimi su dabartine jo žmona lietuve bei atvėrė duris į sėkmingą verslą.

Pradžia Lietuvoje – sudėtinga

Aminas pripažįsta, kad gyvenimo pradžia mūsų šalyje nebuvo lengva – padėtį apsunkino tai, kad jis nemokėjo lietuvių kalbos ir sudėtinga migracijos sistema. Bet vos apšilęs kojas naujoje šalyje, vyras ėmėsi kurti verslą. Deja, pirmasis bandymas nebuvo sėkmingas, tačiau tai nesutrukdė jam nesustoti ir bandyti dar kartą. Vyras įsitikinęs, kad užsibrėžti tikslai tampa ranka pasiekiami tada, kai ne tik svajoji, bet ir sunkiai dirbi bei stengiesi dėl jų.

Beje, verslas Aminui niekada nebuvo svetimas. Ši veikla lydėjo jį nuo pat vaikystės, mat nuolat matė puikų sėkmingo verslininko pavyzdį – savo tėtį. „Vaikystėje visada tikėjausi, kad užaugęs ir aš turėsiu verslą. Tik niekada nesvarsčiau, kokioje srityje jis bus“, – prisimena vyras. Dabar jau aišku – likimas susiklostė taip, jog sėkmė nusišypsojo maitinimo įstaigų srityje.

Gyvendamas Lietuvoje Aminas daug domėjosi ir ieškojo nišos verslui. Po atkaklių paieškų tapo aišku, kad „Čili Pizza“ jam – pats geriausias pasirinkimas. 2019 metų pavasarį jis įsigijo šio picerijų tinklo franšizę, taip įgaudamas teisę atstovauti vieną stipriausių ir geriausiai žinomų prekės ženklų Baltijos šalyse. Dabar Aminui priklauso šešios „Čili Take Away“ picerijos Vilniuje – Šnipiškių ir Karoliniškių, Naujamiečio ir Pilaitės rajonuose, taip pat dvi picerijos Kaune. Nedidelėse ir moderniose tokio tipo picerijose galima ne tik gardžiai pavalgyti, bet ir greitai sulaukti maisto išsinešimui.

„Jeigu atvirai, šio verslo pradžioje buvo šiek tiek baisu, nes turėjau išmokti nemažai naujų dalykų per labai trumpą laiką“, – prisimena Aminas. Nors vyras nebuvo visiškai „žalias“ ir turėjo įgūdžių iš ankstesniojo restorano valdymo, šis picerijų tinklų verslas reikalavo specifinio žinių bagažo. Aminas iki šiol jaučia dėkingumą profesionaliai ir draugiškai „Čili Pizza“ komandai, kurios dėka mokymosi procesas klostėsi sklandžiai ir įdomiai: „Komanda yra sukaupusi daug praktinės patirties. Čia svarbu yra viskas: nuo smulkiausių detalių iki rimtų sprendimų.“

Lietuviams – tradiciniai iraniečių kebabai

Nors franšizių valdymas reikalauja labai daug laiko ir darbo, vyras džiaugiasi gauta galimybe plėtoti ir tobulinti šį prekės ženklą. „Didžiausias mano tikslas ateičiai – kuo įmanoma labiau išplėsti „Čili Take Away“ ir mažesnių miestelių gyventojams – juk skaniai pavalgyti nori visi“, – atskleidžia verslininkas. Vyrą žavi, jog picerijų lankytojai gali rinktis iš plataus ir įvairaus meniu, kuriame gausu aukštos kokybės ingredientais praturtintų patiekalų. O svarbiausia – kainos prieinamos bene kiekvienai kišenei. „Visa tai – tarsi kūrybos menas“, – šypsosi verslininkas. Aminas turi idėją, kaip picerijų meniu dar labiau patobulinti: „Kartais pasiilgstu savo gimtosios šalies maisto, todėl kilo mintis į meniu įtraukti tikrus tradicinius iraniečių kebabus.“

Daugeliui gali kilti mintis, kad kebabų Lietuvoje per akis, tačiau tradicinis Irano patiekalas gerokai skiriasi nuo to, ką yra pratę valgyti mūsų tautiečiai. Iraniečių kebabas nėra ruošiamas lavaše – tai grilyje keptas maltos mėsos iešmas, paprastai patiekiamas su ryžiais bei daržovėmis. Lietuvoje šaknis įleidęs iranietis pripažįsta, kad labiausiai mūsų šalyje jam patinka būtent žmonės, nors jie kiek ramesnio būdo nei jo tautiečiai: „Norėčiau palinkėti visiems geros sveikatos, laimės bei sėkmės gyvenime“, – šypsosi Aminas. Tiesa, palinkėjimą iranietis gali puikiai pasakyti lietuviškai – čia gyvendamas jis stengiasi kuo geriau mokėti šalies valstybinę kalbą. O patys geriausi sudėtingos kalbos mokytojai jam yra draugai ir kolegos

Tęsti apsipirkimą Apmokėti